Viktorinos 2011P atsakymai
Justinas: Karštas vanduo atšaldys greičiau, nes garindamas paima daugiau energijos nei kaitinamas.
Aidas: Kai mums labiau šalta, mes labiau drebam.
Tauras, Gintarė: daiktai turi gerą savybę šąlant trauktis. Žiemą nuo vėjo vibracijos dažnis aukštesnis.
Tomas: Šaltame ore dūmai kondensuojasi, todėl tampa baltos spalvos.
Mantas: Jei iš automobilio išmetamojo vamzdžio kyla matomi garai, lauke šalta.
Gytis, Julija, Gabija, Akvilė: Skruzdėlė yra šaltakraujis gyvūnas, todėl, norint išmatuoti jos temperatūrą, reikia išmatuoti ją supančio oro temperatūrą.
M.S. Šį klausimą su atsakymu radau rimto rusiško žurnalo moksleiviams „Kvant“ linksmajame skyriuje. Siūlo sugauti pilną stiklinę, kuriame yra termometras, skruzdėlių...
Eimantas: Kur matome kuo mėlynesnes vietas, ten tuo giliau. tačiau tai tik principinis toks pasakymas, mat gilesnių nei 110 metrų ežero vietų šviesa nepasieks. Skirtingą gylį pasiekia skirtingo ilgio šviesos bangos, kaip antai, būtent 110 m. gylyje – mėlynų bangų spektras..
M.S. Ten, kur tiek gilu, kad iš dugno Saulės šviesa negrįžta, matysime tik dangaus atspindį – arba debesis, arba žydrynę.
Eimantas: Pajudant iš vietos, stumiančiais ratais mašinai paprasčiau „save išstumti“ (svoris pereina ant galinės ratų ašies – taip atsiranda galinių mašinos ratų didesnis sukibimas su kelio danga).
Rasa: Kai mašina turi traukiančius ratus, pradėjus judėti priekis kilsteli, ir susidaro mažesnė traukiančių ratų trintis.
M.S. Be reikalo mokyklinėje fizikoje neliko inercijos jėgų. Jos pasireiškia judančioje atskaitos sistemose, o pati inercijos jėga lygi masės ir atskaitos kūno pagreičiui, be to, jam priešinga (smulkiau – tinklaraščio http://diedas.wordpress.com „Valstybinio fizikos egzamino konspekte“). Kai automobilį pradeda traukti, atgal nukreiptos inercijos jėgos momentas sumažina ratų slėgimo jėgą, ir nuo to trintis sumažėja; kai mašina stumiama – atvirkščiai – inercijos jėga dar padidina slėgimą, tuo pačiu ir trintį. Taigi: jei varomi ratai priekyje, reikia „bėgti“ atgal; jei užpakalyje – pirmyn. Išeina, kad vairuotojai su Fizika nesibylinėja... M.S. Ir vėl inercijos jėga, tik šį kartą įmantresnė. Tai Koriolio inercijos jėga. Ji statmena ir Žemės sukimosi ašiai, ir kūno greičiui Žemės atžvilgiu (panaši Ampero arba Lorenco jėga). Reiškinio esmė: kadangi Žemė stogą suka didesniu greičiu nei pamatus, tai krintantys varvekliai vis labiau nukrypsta į rytus namo atžvilgiu. Kad išlaikytų stoge turėtą horizontalaus greičio dedamąją. Panašus efektas patikrintas krintančiu į gilią kalnakasių šachtą akmeniu. Prizai
Varvekliai, nesant vėjo, atitrūko nuo labai labai aukšto namo stogo rytinės ir vakarinės pusės. Kurie iš jų nukris toliau nuo namo sienos?
Grafenai. Fulerenai. Ką apie juos žinote?
Jonas Belevičius (Vilnius) 10