Petrui Barabauskui atminti
| 2010 m. Sausio 23 d. „Šiaulių kraštas“ |
Buvimo prasmės ieškojęs
Beveik prieš keturias savaites Šiaulių miesto švietimo bendruomenė neteko „Saulėtekio“ gimnazijos direktoriaus Petro Baranausko.
Nebuvo Petras standartinis Šiaulių devintosios vidurinės mokyklos matematinės klasės mokinys. Ką išmokdavo be priekaištų, ką tik šiaip — tarsi „atsimušdamas“, tarsi tik paklusdamas mokinio taisyklių reikalavimams. Žaidė krepšinį, bet jį užmetė, kiek supratau, dėl sveikatos.
Studijuodamas fiziką Šiaulių pedagoginiame institute, jis noriai ėmė tik tai, kas, jo supratimu, bus reikalinga ateityje. Tada po bendrosios fizikos būdavo ir teorinės fizikos kursas, kurio uždavinys pasirengti moksliniam darbui. Gerais pažymiais jis išlaikydavo ir tuos egzaminus, bet per paskaitas ir kitomis progomis taip ir permatydavai veide — o kam to reikia?
Daugelio mokyklų puikiais vadovais tapo buvę vadinamieji nestandartiniai mokiniai ir studentai. Jau tada jie ieškojo tikrosios gyvenimo prasmės, atsijodami, kas valdiška, ir kaupdami tai, kas jiems pravers dirbant su mokiniais. Radęs, sukūręs tą prasmę buvo ir fizikos mokytojas, „Saulėtekio“ direktorius P. Baranauskas. Jis savais metodais, netaupydamas sveikatos, kūrė savo įvaizdžio mokyklą. Daug gero mokytojams, mokiniams, jų tėvams spėjo padaryti. Bet taip jau gyvenimo surėdyta — ir šį kartą dar ne viską.
Pernai rudenį jis mane vedžiojo po kabinetus, rodė, ką turi, ko dar reikėtų. Tarsi atsiskaitė savo mokytojui ir dėstytojui už gyvenimo paieškas ir jų realizavimą. Dabar, praėjus 30 metų po ano teorinės fizikos egzamino, aš jau neatsimenu, kaip įvertinau jo reliatyvumo teorijos žinias, bet nedvejodamas šiandien tariu: gyvenimo, buvimo su žmonėmis egzaminą tu Petrai, išlaikei puikiai.
Išėjusį žmogų paprastai mena ne tik šaltas ir kietas paminklo akmuo, bet ir tai, ką jis gero, gražaus, protingo, reikalingo paliko žmonėms. Šia prasme mes su Juo būsime dar ilgai ilgai...
Mindaugas STAKVILEVIČIUS,
Šiaulių universiteto docentas
Spausdinti