Iš senų "Gairių"

Click here to download:
KUSTA.doc (82 KB)
(download)

Klausinėjo Algis KUSTA


Į praeitį negrįši - jos, tokios, kuri buvo, jau nerasime. Ir ar prasminga į ją grįžti? Tad pakalbėkime apie šią dieną ir ateitį. Mūsų pašnekovas -   Šiaulių universiteto docentas, Lietuvos socialistų partijos pirmininkas Mindaugas Stakvilevičius, buvęs Aukščiausiosios Tarybos -Atkuriamojo Seimo (1990-1992), paskelbusio Lietuvos nepriklausomybę, deputatas, 1992-1996 metų kadencijos Seimo narys.


Laisvę apgynę gyvenkime laisvesni ir padoresni        (GAIRĖS      2006 sausis Nr. 1(142))

Sausis primena dar vieną Nepriklausomybės atkūrimo sukaktį – prieš penkiolika metų vyko Lietuvos Seimo gy­nyba. Laisvės gynyba. Kas iš tų dienų Jums labiausiai įstrigo atmintyje? Kaip Nepriklausomybės atkūrimas ir minėti įvykiai pakeitė jūsų pažiūras?

-To sausio būseną apibūdinčiau žodžiu  neramumas. Kad nebus puolamas Seimas, buvau beveik tikras. Nes M.Gorbačiovas, aš tai žinojau, tiesiog paniškai bijojo prarasti huma­nisto ir demokrato įvaizdį Vakaruo­se. Maniau, kad tikėtinos jo sankcio­nuotos pagąsdinimo akcijos arba ne­patenkintų Vilniuje dislokuotų TSRS jėgos struktūrų keršto išpuoliai. Beje, mūsų radijas, televizija, kai kurie Aukščiausiosios Tarybos deputatai ir kiti girdimi politiniai veikėjai, atro­do, to ir siekė, veikė ta kryptimi. Ne šiaip sau būdamas vicepremjeru Ro­mualdas Ozolas per transliuojamą Aukščiausios Tarybos posėdį paža­dėjo - jei kas - lieti kraują. Tačiau Lietuvos parlamento ginkluotas už­puolimas būtų reiškęs kur kas dau­giau, nei studentų malšinimo akcija Tian Anmyno aikštėje Pekine. Be to, tarp respublikos parlamentarų buvo
ir beveik 20 „neliečiamųjų" –Tarybų Sąjungos liaudies deputatų.

 

Toliau - prisegtuke.