Iš senų "Gairių"
Į praeitį negrįši - jos, tokios, kuri buvo, jau nerasime. Ir ar prasminga į ją grįžti? Tad pakalbėkime apie šią dieną ir ateitį. Mūsų pašnekovas - Šiaulių universiteto docentas, Lietuvos socialistų partijos pirmininkas Mindaugas Stakvilevičius, buvęs Aukščiausiosios Tarybos -Atkuriamojo Seimo (1990-1992), paskelbusio Lietuvos nepriklausomybę, deputatas, 1992-1996 metų kadencijos Seimo narys.
Laisvę apgynę gyvenkime laisvesni ir padoresni (GAIRĖS 2006 sausis Nr. 1(142))
Sausis primena dar vieną Nepriklausomybės atkūrimo sukaktį – prieš penkiolika metų vyko Lietuvos Seimo gynyba. Laisvės gynyba. Kas iš tų dienų Jums labiausiai įstrigo atmintyje? Kaip Nepriklausomybės atkūrimas ir minėti įvykiai pakeitė jūsų pažiūras?
-To sausio būseną apibūdinčiau žodžiu neramumas. Kad nebus puolamas Seimas, buvau beveik tikras. Nes M.Gorbačiovas, aš tai žinojau, tiesiog paniškai bijojo prarasti humanisto ir demokrato įvaizdį Vakaruose. Maniau, kad tikėtinos jo sankcionuotos pagąsdinimo akcijos arba nepatenkintų Vilniuje dislokuotų TSRS jėgos struktūrų keršto išpuoliai. Beje, mūsų radijas, televizija, kai kurie Aukščiausiosios Tarybos deputatai ir kiti girdimi politiniai veikėjai, atrodo, to ir siekė, veikė ta kryptimi. Ne šiaip sau būdamas vicepremjeru Romualdas Ozolas per transliuojamą Aukščiausios Tarybos posėdį pažadėjo - jei kas - lieti kraują. Tačiau Lietuvos parlamento ginkluotas užpuolimas būtų reiškęs kur kas daugiau, nei studentų malšinimo akcija Tian Anmyno aikštėje Pekine. Be to, tarp respublikos parlamentarų buvo
ir beveik 20 „neliečiamųjų" –Tarybų Sąjungos liaudies deputatų.
Toliau - prisegtuke.
